Knygos
Natalija Arlauskaitė, Miglė Anušauskaitė, Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai, Vilnius: Lapas, 2023. ISBN 978-609-8198-59-1
Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją?
Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia? Nes kinas kuria, atkartoja ir keičia pasaulio vaizdą, persmelktą stereotipų ir įvairių rūšių hierarchijų. Ši knyga siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.
[tomo „Valstybės vizualumas” sud.] Politologija, 2022, 2 (106). ISSN 1392-1681
[sud. kartu su Lina Kaminskaite], Fokuse: moterys Lietyvos kine, Vilnius: Lapas, 2021. ISBN 978-609-8198-37-9
Ši knyga – dešimties straipsnių rinktinė – pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų?
Nominacija: Metų knyga 2021
Natalija Arlauskaitė, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. ISBN 978-609-07-0421-9
Ar galima įžvelgti valstybę nuotraukoje iš šeimos albumo? Kaip žiūrėti į fotografijas iš represijų archyvų? Knyga analizuoja, kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine. Pagrindinis dėmesys tenka represinių institucijų darytoms nuotraukoms ir privatiems, šeimos fotografijų archyvams. Įvairūs būdai pakartotinai naudoti šias nuotraukas archyvinėje dokumentikoje, animacijoje ir šiuolaikiniame mene siejami su galios ir žinojimo formomis, kurias šios fotografijos dokumentuoja ir liudija. Fotografinių archyvų perdirbimas siūlo klausti, kaip šios formos išardomos ir kokios naujos kuriamos. Lietuviškoji medžiaga aptariama greta Portugalijos, Kambodžos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos iš kitų šalių dokumentinio kino, animacijos ir šiuolaikinio meno projektų, dirbančių su fotografijos archyvais. Tarpdisciplininė studija skirta skaitytojų auditorijai, besidominčiai medijų, vizualumo, istorijos, politikos, socialinės kritikos studijomis.
Knygos apdovanojimai:
Vilniaus universiteto rektoriaus premija už svarius metinius mokslo pasiekimus 2020 m.
Skirmanto Valiulio premija už fotografijos teorijos ir kritikos darbus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Pagrindinė Knygos meno konkurso premija kygos dailininkei Agnei Dautartaitei-Krutulei
[tomo “Vizualumo politika” sud.] Politologija, 2018, 2 (80). ISSN 1392-1681
Natalija Arlauskaitė, Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. ISBN 9786094593994
Monografija nagrinėja klasikos ekranizacijas skirtingose kino tradicijose ir sąlygas, kuriomis filmo suvokimas vyksta ekranizacijos režimu arba jį blokuoja. Taip pat – literatūros ir kino hierarchijų formavimąsi ir pertvarkymą kine nuo nebyliųjų filmų iki postmodernistinių, nuo melodramų ir siaubo filmų iki nežanrinių autorinių. Knygoje analizuojami Akiros Kurosawos, Peterio Greenaway’aus, Billo Morrisono, Clarence’o Browno, Josefo von Sternbergo, Vsevolodo Pudovkino, Romano Kačianovo, Mario Bavos, Teuvo Tulio ir kitų režisierių filmai. Ji skirta kino, literatūros, kultūros ir vizualumo studijų specialistams, taip pat visiems besidomintiems šiomis sritimis.
[tomo “Politika ir medijos” sud.] Politologija, 2013, 1 (63). ISSN 1392-1681
Natalija Arlauskaitė, Trumpas feministinės kino teorijos žinynas, [Lyčių studijos Vilniaus universitete #1], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-33-529-0
Šiame žinyne pristatomos feministinės kino teorijos idėjos, susiformavusios aštuntojo–dešimtojo XX a. dešimtmečių pradžioje. Tai bandymai suvokti moters vaizdo kine reikšmes ir logiką bei žiūrovių santykį su kinu remiantis psichoanalizės, naratologijos, semiotikos, marksizmo, kultūros ir ideologijų studijų bei jomis grįstõs kino teorijos sąvokomis ir įrankiais. Šios teorinės jungtys siekia parodyti, kad kinas nėra „nekaltas“: jis yra institucionalizuota Vakarų kultūros ir jos sukonstruotų galios hierarchijų – visų pirma lyčių hierarchijos – raiškos, palaikymo ir perkūrimo forma, o kino teikiamas malonumas yra šios kultūros sukonstruotas įgūdis.
Галина Михайлова, Наталия Арлаускайте, Александр Двоеглазов (сост.), Opus # 1-2. Русский мемуар. Соавторство, [Literatūra 47 (5)], Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005. ISBN 9986-19-792-9
Наталия Арлаускайте, Анализ герметичного текста. Возможности пространственного моделирования смысла текстов: Велимир Хлебников, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 163 p. ISBN 9986-19-742-2